- žirgt
- 1 žìrgt interj. Š, RŽ, DŽ, Slv, žir̃gt 1. plačiam žingsniui ar peržergimui žymėti: Beregint žìrgt, atsisukęs tarė M.Valanč. Su savo stypynėms tik žìrgt par torą Slnt. Vos ta motinėlė per slenkstį žirgt, tas jos sūnaitėlis seselės duris virst P.Trein. Jo ilgos klišės – žìrgt, ir namie Kp. Žir̃gt paržergė griovį ir nuejo toliau KlvrŽ. Kur tokį briedį pagausi, jis tik žirgt par tvorą, ir baigta Kair. 2. kartojant nusakomas ėjimas plačiais žingsniais: Žìrgt žìrgt spaudžia bernai vakare Brš. Žìrgt žìrgt ir rupkinės į rinkį trobos, ar vietos kitur neturi! Vvr. Tokiais plačiais žingsniais: žìrgt žìrgt ir nužingsniavo par pievą Skrb. Pats par žardieną žìrgt žìrgt Plt. Broliai žìrgt žìrgt tokie dideliai, ir aš iš paskos virtū virtū Mžš. 3. apžergimui nusakyti: Žìrgt ant arklio ir išlėkė NdŽ. Eržilas žìrgt ir apžergė kume[lę] J. 4. kartojant nusakomas žargstymasis: Žìrgt pa žìrgt besarmatė, kas iš tokios būs Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.